2022 m. gruodžio mėn. užmegzta partnerystė su nevyriausybine JAV organizacija „Return to Zero: HOPE“. kurios pagrindu išverstos ir Lietuvai pritaikytos palaikymo brošiūros.
2023 m. pirmą pusmetį užmegztos partnerystės su Krizinio nėštumo centru, Lietuvos biblioterapijos asociacija, Vilniaus arkivyskupijos
Caritas mediacijos centru „In pace“, Krizių įveikimo centru.
2023 m. lapkričio 29 d. vyko asociacijos narės Audronės Kuisytės-Zubkaitienės paskaita nuotoliu „Kaip padėti angelo mamai?“. Dažnai nepastebime gedinčio žmogaus, juo labiau kai gedima kūdikio. Nes būna, kad apie tai žino vos keli asmenys. Kartais… Tik pati mama. Ypač jei kūdikio neteko itin ankstyvoje nėštumo fazėje. Tad gedėti kūdikio išskirtinė ir išskirtinai skausminga patirtis. O ką daryti, jei pastebime ir jei žinome? Paskaita apie tai, kaip būti ir išbūti su kūdikio netekusiu žmogumi. Kur ir kokios pagalbos ieškoti. Apie atjautą ir brandą per autentišką netektį patyrusiųjų ir su jomis bei jais buvusiųjų patirtį. Paskaita realizuota bendradarbiaujant su Vilniaus arkivyskupijos Caritas mediacijos centru „In pace“ įgyvendinant projektą „Kompleksinės paslaugos (KOPA)" ir finansuojama 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšomis.
Netekę kūdikio linkstame manyti, kad esame išskirtiniai, vieninteliai tai patyrę ir negebantys „susitvarkyti“. Mes keistuoliai, netikėliai įsivaizduojamoje tobulybėje. Būtent todėl labai svarbūs šalia esantys žmonės ir bendruomenė, kurie padėtų suprasti, kad tokie nesame. Įsivaizduokime, kad visa Lietuva yra viena didelė palaikymo bendruomenė. Esu dalis „Angelų mamų“, nes tikiu, kad tai įmanoma.
Asociacijos veikla man ypatinga atidumu patirčiai, kurią pati esu linkusi laikyti paslaptimi, ir švelnumu. Galimybė klausytis kitų moterų istorijų, domėtis pagalbos būdais leidžia ir pačiai gyti. Džiaugiuosi galėdama padėti nedideliais darbais ir pati gauti seserišką paramą.
Nė viena moteris, patyrusi kūdikio netektį, neturi to išgyventi viena. Neturi skausmo uždaryti savyje nei tylėti, manydama, kad kitam gali būti nepatogu klausytis. Neturi nuvertinti savo netekties nei matuoti savo skausmo kitų skausmu. Tu – ne viena. Todėl privalai būti išgirsta, o Tavo vaikelis, nesvarbu, kiek jam buvo savaičių, kai jo netekai, vertas būti pagerbtas. Trokštu paimti nors dalelę kiekvienos skausmo, nes žinau, koks jis gali būti didelis, ir paversti jį priminimu, jog vos pastojusi jau tampi mama.
Gyvename pasaulyje, orientuotame į pasitenkinimo ir džiaugsmo patirtis. Tačiau gyvenimas pasiūlo nemažai nepatogumo, skausmo ar net kančios. Kai viena po kitos ėmė keliauti artimų moterų istorijos apie kūdikių netektis ir apėmė sutrikimas, supratus, kad nebuvau mokyta, mokiusis, kaip tokiose situacijose elgtis, net grožinės literatūros apie tokias patirtis nebuvau skaičiusi, suvokiau, kokia didžiulė spraga egzistuoja. Ir tai, kad kūdikio netekties klausimas panašus į kitas netektis ir kartu kitoks. Ėmiau galvoti ne tik apie sužeistas motinas, bet ir visą jų aplinką. Kaip mums, esantiems drauge, joms padėti, o ne dar labiau žeisti. Bendradarbiavimo ryšiais susisaistyti su kitais žmonėmis, kuriems rūpi kūdikio netekusiųjų gerovė, dirbti dėl ,,Angelų mamų" man tapo būdu tariantis, ieškant sprendimų ir galimybių sudaryti sąlygas motinoms gyventi jas palaikančioje ir joms padedančioje visuomenėje.
©2023 Asociacija „Angelų mamos“. Visos teisės saugomos.