Asociacija "Angelų mamos"

Istorija

Asociacija „Angelų mamos“ įsteigta 2022 m. rugpjūčio 29 d.
atliepiant poreikį tų žmonių, kurie išgyveno kūdikio netektį. Pirminė dažno jų patirtis visuomenės nejautrumas, netekties fakto atmetimas ar nežinojimas, kaip bendrauti su gedėtojais. Apsispręsta sistemingai veikti siekiant padėti kūdikio netektį išgyvenančiai mamai ir jos aplinkos žmonėms telkiant palaikymo bendruomenę.

2022 m. gruodžio mėn. užmegzta partnerystė su ne pelno siekiančia JAV organizacija „Grįžimas į pradžią: VILTIS“ (ang. „Return to Zero: HOPE“), kurios pagrindu išverstos ir Lietuvai pritaikytos palaikymo brošiūros.
2023 m. pirmą pusmetį užmegztos partnerystės su Krizinio nėštumo centru, Lietuvos biblioterapijos asociacija, Vilniaus arkivyskupijos Caritas mediacijos centru „In pace“, Krizių įveikimo centru, prisijungta prie psichikos sveikatos ambasadorių judėjimo „Žvelk giliau“.
2024 m. sausio mėn. užmegzta partnerystė su Lenkijos paramos po netekties centru „Emocija” (lenk. „Emocja“) ir perinataliniu hospisu ,,Tulpės" (lenk. „Tulipani“).

Susitikimas su paramos po netekties centro „Emocija” atstovėmis Gdanske

2024 m. sausio 5 d. asociacijos narės Diana Judkevič ir Audronė Kuisytė-Zubkaitienė susitiko su paramos po netekties centro „Emocija“ Gdanske atstovėmis Elvira Liegman, Eva Liegman ir Katažina Kujava. Centro veikla nukreipta į psichologinę pagalbą žmonėms, išgyvenantiems netektį, kartu vykdo perinatalinio hospiso ,,Tulpės" (lenk. „Tulipani“) ir vaikų hospiso „Pajūris vaikams“ (lenk. Pomorze dzieciom) misiją. Susitikimo metu buvo pasidalinta patirtimi ir aptartos bendradarbiavimo galimybės.

Diana

Netekę kūdikio linkstame manyti, kad esame išskirtiniai, vieninteliai tai patyrę ir negebantys „susitvarkyti“. Mes keistuoliai, netikėliai įsivaizduojamoje tobulybėje. Būtent todėl labai svarbūs šalia esantys žmonės ir bendruomenė, kurie padėtų suprasti, kad tokie nesame. Įsivaizduokime, kad visa Lietuva yra viena didelė palaikymo bendruomenė. Esu dalis „Angelų mamų“, nes tikiu, kad tai įmanoma.

DALIA

JUSTINA

Nė viena moteris, patyrusi kūdikio netektį, neturi to išgyventi viena. Neturi skausmo uždaryti savyje nei tylėti, manydama, kad kitam gali būti nepatogu klausytis. Neturi nuvertinti savo netekties nei matuoti savo skausmo kitų skausmu. Tu – ne viena. Todėl privalai būti išgirsta, o Tavo vaikelis, nesvarbu, kiek jam buvo savaičių, kai jo netekai, vertas būti pagerbtas. Trokštu paimti nors dalelę kiekvienos skausmo, nes žinau, koks jis gali būti didelis, ir paversti jį priminimu, jog vos pastojusi jau tampi mama.

AUDRONĖ

Gyvename pasaulyje, orientuotame į pasitenkinimo ir džiaugsmo patirtis. Tačiau gyvenimas pasiūlo nemažai nepatogumo, skausmo ar net kančios. Kai viena po kitos ėmė keliauti artimų moterų istorijos apie kūdikių netektis ir apėmė sutrikimas, supratus, kad nebuvau mokyta, mokiusis, kaip tokiose situacijose elgtis, net grožinės literatūros apie tokias patirtis nebuvau skaičiusi, suvokiau, kokia didžiulė spraga egzistuoja. Ir tai, kad kūdikio netekties klausimas panašus į kitas netektis ir kartu kitoks. Ėmiau galvoti ne tik apie sužeistas motinas, bet ir visą jų aplinką. Kaip mums, esantiems drauge, joms padėti, o ne dar labiau žeisti. Bendradarbiavimo ryšiais susisaistyti su kitais žmonėmis, kuriems rūpi kūdikio netekusiųjų gerovė, dirbti dėl ,,Angelų mamų" man tapo būdu tariantis, ieškant sprendimų ir galimybių sudaryti sąlygas motinoms gyventi jas palaikančioje ir joms padedančioje visuomenėje.